Duodamas interviu apie kitąmet įvyksiantį popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas užsiminė, kad visose pontifiko kelionėse kaip leitmotyvas kartojasi vilties ir padrąsinimo žinia vietos bendruomenei. Kokias formas įgaus popiežiaus noras paliudyti savo artumą Lietuvai ir jos gyventojams?
Socialinių, ekonominių ir kultūrinių problemų mūsų šalyje tikrai netrūksta ir mes mėgstame jas aptarinėti. Jau eilę metų pagrįstai skundžiamės mažais atlyginimais, dideliais mokesčiais, epidemiškais emigracijos mastais ir dėl to yrančiomis šeimomis. Didžiulė socialinės nelygybė verčia kalbėti apie dvi skirtingas Lietuvas – tą, kurioje vis dar gyvenama „po blatu“, ir tą, kurioje neaišku kaip išgyventi.
Ką šiomis aplinkybėmis gali pakeisti trumpas popiežiaus apsilankymas? Ar šis įvykis apskritai reikšmingas mūsų kasdieniam gyvenimui? Vatikanas juk neturi kariuomenės, kuri mus apgintų nuo Rusijos okupacijos. Neturi ir neribotų finansinių išteklių paremti nacionalinio masto socialinėms ir ekonominėms reformoms, pakelti algoms, mažinti mokesčiams ir pan.
Nepaisant to, popiežius Pranciškus nuo pat pirmųjų išrinkimo akimirkų kviečia Bažnyčią ir šiandieninę visuomenę giliems pokyčiams. Viešėdamas mūsų šalyje popiežius greičiausiai nepraleis progos pasisakyti apie įtampą tarp neatimamo asmens orumo ir tam prieštaraujančios vartotojiškos „išmetimo“ ir išnaudojimo kultūros logikos, kurią kiekvienas galime atpažinti savo kasdienybėje, darbe, net šeimoje. Tiek politikai, tiek verslas, tiek mes patys vieni į kitus per dažnai žiūrime kaip į pigius daiktus, kuriuos galime išmesti, kai jie nebenaudingi, nes nusikalto, pasiligojo ar tiesiog paseno.
Tikėtina, kad Pranciškaus dėmesio sulauks ir situacija Lietuvos darbo rinkoje, kur itin aukštas užimtumo nesaugumo ir dirbančiųjų išnaudojimo lygis. Popiežius ne kartą pasisakė apie būtinybę garantuoti tinkamas darbo sąlygas ir teisingą užmokestį, taip ne tik užtikrinant kiekvieno asmens orumą, bet ir suteikiant galimybę kurti šeimas bei auginti vaikus. Kad tai sudėtinga pastebi net mūsų šalį aplankę užsieniečiai – vienos pažįstamos vokietės tėvai pamatę prekių vaikams kainas tiesiai šviesiai paklausė: „Kaip žmonės čia geba užauginti vaikus?“
Nežinomųjų dėl artėjančio vizito lieka daug – tikslus laikas, trukmė, programa. Vis tik didžiausia intriga slypi kitur: kokį simbolinį pavidalą įgaus popiežiaus Pranciškaus padrąsinimo žinia mums, Lietuvos gyventojams? Kitaip tariant, kokiais gestais popiežius Pranciškus sieks parodyti savo solidarumą su mūsų socialinių įtampų plėšoma visuomene?
Nuo pat pirmojo pasisveikinimo šv. Petro aikštėje Pranciškaus veiksmai kalba garsiau nei žodžiai – simbolinė komunikacija yra šio popiežiaus arkliukas. Nors Romos vyskupą pasikvietė galingųjų Lietuva – Prezidentė, Premjeras, Seimo pirmininkas, Bažnyčios hierarchai – bet norisi tikėti, kad Pranciškus atvyks pirmiausiai pas neturtinguosius, apleistuosius, pamirštuosius. Juk ir 2015 m. vizitas į JAV įsimintinesnis ne istoriniu popiežiaus pasisakymu kongrese, o tuo, kad iškilmingus pietus su politikais Pranciškus iškeitė į pavalgymą su Vašingtono vargšais ir benamiais. Kuris aukštas valdininkas išdrįstų padaryti ką nors panašaus viešėdamas provincijoje?
Gerai įsimenantys simboliniai gestai yra pagrindinė popiežiaus Pranciškaus priemonė kviesti pokyčiams ir žadinti visuomenę iš dogmatinio abejingumo snaudulio. Telieka laukti, kokį konkretų netikėtumą popiežius paruošė Lietuvai
Autorius yra „Kataliko balso“ atstovas. „Kataliko balso“ tikslas – atvirai, teigiamai ir aiškiai komunikuoti katalikų poziciją Bažnyčiai bei visuomenei aktualiais klausimais viešojoje erdvėje.
