Sudėtingos popiežiaus Pranciškaus pamokos apie homoseksualumą


Atrodo situacija sudėtinga, kai paskaitai komentarus žiniasklaidoje ar pačių katalikų bendruomenės narių atsiliepimus socialiniuose tinkluose. Popiežius Pranciškus nėra paprastas popiežius, su juo nelengva. Vis pasikartoja situacijos, kai jo pasisakymus tenka kartoti, aiškinti, tikslinti. Galima net manyti, kad popiežiaus lengvabūdiškai ar skubotai komentuoja jautrias temas. Kita vertus, gal būtent mes, klausytojai, esame neatidūs, nekritiški toms žiniasklaidos priemonėms, kurios imasi komentuoti popiežiaus pasisakymus, o galbūt ir tingime susirasti pirminius šaltinius, patys pasigilinti į pasisakymų kontekstą, ar net visą konkretaus pasisakymo mintį.

Paprastai sultingiausi popiežiaus kalbų kąsniai komentatoriams yra spaudos konferencijos lėktuve, grįžtant į Romą po apaštalinių kelionių. Šiais pasisakymais Pranciškus, nebūtinai išsamiai, apžvelgia aktualijas, komentuoja konkrečius įvykius. Skrydžio iš Armėnijos metu taip pat vyko toks pokalbis su žurnalistais, per kurį aptartos įvairios temos: pastaroji apaštališkoji kelionė, būsimos kelionės į Azerbaidžaną ir Lenkiją, popiežiaus emerito vaidmuo, krikščionių vienybės klausimai ir aišku, daugiausiai diskusijų sukėlusi tema – krikščionių atsiprašymas, adresuotas homoseksualiems žmonėms.

Nors kiekviena tema ir visi popiežiaus komentarai verti dėmesio šiame komentare aptarsime tik atsiprašymo klausimą. Kaip dažnai būna popiežiui prabilus apie homoseksualius asmenis, vieni džiaugiasi, kad Bažnyčios požiūris ir mokymas keičiasi, kiti pyksta, kad popiežius Pranciškus skriaudžia „gerus katalikus“ ir Bažnyčią verčia liberalia organizacija. Norėtume pasiūlyti dar vieną poziciją, iš kurios galima vertinti popiežiaus pasisakymus: savo komentarais Pranciškus nei keičia mokymą, nei jį išduoda.

Pirma, popiežius tiesiog pakartojo Katalikų Bažnyčios mokymą: Bažnyčia visada buvo ir bus jautri žmonių patiriamai kančiai, ji visuomet stos ginti bendražmogiškas skriaudžiamųjų teises. Tą ją daryti įpareigojo Kristus „ką padarėte vienam iš mažiausiųjų…“. Jei kartais susidaro įspūdis, jog Bažnyčia nėra taikdarė, bet kaip tik marginalizuoja kažkurią grupę – Bažnyčia (t. y. Jos nariai) turi atsiprašyti, nes ne iki galo atliko jai patikėtą misiją. Popiežius priminė, jog kiekvieno save krikščioniu laikančio žmogaus požiūris į homoseksualius asmenis turi būti pagarbus, taktiškas ir nediskriminuojantis.

Nediskriminacija Bažnyčios požiūriu nereiškia pritarimo visiems poelgiams ir pasirinkimams. Tad antroji popiežiaus Pranciškaus pamoka – galima būti pagarbiems, taktiškiems, gailestingiems, bet nedaryti kompromisų su tiesa ir įvardyti, kokie elgesio aspektai mums nepatinka. Pasak popiežiaus, „Jie (aut. homoseksualūs asmenys) gali būti smerkiami ne dėl ideologinių priežasčių (aut. mūsų požiūriai gali skirtis), tačiau dėl savo politinio elgesio, tam tikrų demonstracijų, kurios yra pernelyg įžeidžios kitiems“. Lygiai tokia pati pastaba buvo pasakyta ir 2013 metais, kai pirmą kartą popiežius Pranciškus ištarė savo garsiąją frazę „kas aš toks, kad teisčiau?“. Tąkart popiežius išryškino, jog problema, kurią turime spręsti, yra homoseksualios orientacijos politizavimas, tam tikri politiniai veiksmai, siekiant savų, siauros grupės interesų. Tačiau verta pridėti, kad popiežius atkreipė dėmesį ir į platesnį kontekstą: įvairių lobistinių grupių netinkamą veiklą.

Trečia, neteisti žmogaus visai nereiškia ignoruoti jo nuodėmę, bet gerbti jo asmeninį santykį su Dievu ir jo pastangas gyventi ieškant Dievo valios. „Kas mes tokie, kad teistume?“ Pasikartoja jau girdėta frazė, kuri nėra raginimas atsisakyti smerkti nuodėmingą elgesį ir nėra raginimas pripažinti homoseksualų gyvenimo būdą ir galiausiai pasiekti, kad jis būtų laiminamas. Grąžinkime šiai frazei pirminį kontekstą.

Pastarasis klausimas popiežiaus kalbose pasikartojo jau tris kartus. 2013 metais jau minėtoje spaudos konferencijoje skrendant iš Rio de Žaneiro, 2016 metais išleistoje knygoje „Dievo vardas – Gailestingumas“ (lietuvių kalba knygą tais pačiais metais išleido leidykla „Baltos lankos“) bei spaudos konferencijoje, grįžtant iš Armėnijos. Aptariant visus šiuos pasisakymus praleidžiama viena nedidelė detalė, sakinys, einantis prieš garsųjį klausimą. Interviu lėktuve skrendant iš Armėnijos: „Problema (aut. diskriminacijos problema) kyla, kai asmuo šioje situacijoje yra geravalis ir ieško Dievo. Kas mes tokie, kad teistume?“. Skrendant iš Rio, ir pakartotas knygoje : „Tuokart pasakiau: jei žmogus yra gėjus, ieško Viešpaties ir yra geranoriškas, kas aš toks, kad aš teisčiau?“.

Pamoka mums – homoseksualūs polinkiai nėra savaime nuodėmė. Mūsų krikščioniškoje bendruomenėje taip pat yra homoseksualių žmonių, kurie renkasi gyventi skaičiai ir ieško Dievo valios, kaip ir kiekvienas kitas krikščionis. Tokiu atveju jų homoseksualumas ne visada bus pagrindas riboti jų įsitraukimą į tikinčiųjų bendruomenės gyvenime, tiek liturgijoje, tiek sielovadoje. Teisdami ir atskirdami šiuos asmenis tik dėl to, kad jie turi homoseksualius polinkius, mes netinkamai diskriminuojame.

Bažnyčios bendruomenėje gyvenantys homoseksualūs asmenys susiduria su labai konkrečiais ir specifiniais sunkumais bei klausimais savo kelionėje. Kaip bendruomenė netinkamai diskriminuojame ir tada, kai nekuriame sielovados priemonių padėti šiems žmonėms, taip sumenkindami ar ignoruodami jų situaciją.

Ar mes privalome atsiprašyti homoseksualių žmonių? Na, jei padarėme viską, ką galime, kad sumažėtų smurto jų atžvilgiu, kad sumažėtų besityčiojančių bei blogo jiems linkinčių mūsų bendruomenės narių, jei padarėme viską, kad mūsų bendruomenėje kiekvienas, ir homoseksualus žmogus galėtų jaustis saugiai, nebijotų kalbėti apie iššūkius, problemas ir savo gyvenimą, prireikus nebijotų prašyti pagalbos ir žinotų, kur jos ieškoti, jei padarėme viską, kad mūsų bendruomenėje kiekvienas, taip pat ir homoseksualus žmogus, galėtų išgirsti visą tiesą apie savo situaciją, ir toji tiesa būtų sakoma su meile, gailestingai, be pasmerkimo, tada gal ir nėra už ką atsiprašyti.

Daugiau apie popiežiaus pasisakymą: 

Interviu su vyskupu Kęstučiu Kėvalu Bernardinai.lt

Popiežiaus spaudos konferencija lėktuve

Popiežiaus žodžių apie homoseksualius asmenis kontekstas

Bažnyčios mokymas apie homoseksualumą lietuviškai:

Katalikų Bažnyčios katekizmas pr. 2357–2359

Tikėjimo mokslo kongregacija. Laiškas dėl homoseksualių asmenų pastoracijos Homosexualitatis problema (1986 10 01)

Tikėjimo mokslo kongregacija. Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų (2003 06 03)

Katalikiškojo auklėjimo kongregacija. Instrukcija dėl asmenų su homoseksualiais polinkiais pašaukimo atpažinimo kriterijų svarstant jų priėmimą į seminarijas ir leidimą priimti šventimus (2005 11 04)

Nuotrauka iš cvcomment.org