Popiežiaus savaitė #4


Po ilgos vasaros pertrauko sugrįžta rubrika ,,Popiežiaus savaitė“.

Rugsėjo 18–ąją naujuoju Telšių vyskupu ordinaru buvo paskirtas Kęstutis Kėvalas. Šis sprendimas nebuvo didelė staigmena žinant du faktus: tai, kad vyskupas K. Kėvalas jau š. m. balandžio 20–ą dieną tapo Telšių vyskupijos koadjutoriumi bei ankstesniojo vyskupo Jono Borutos įteiktą atsistatydinimo prašymą. Šį Lietuvai reikšmingą faktą pakeitė kitas – taip pat svarbus. Ketvirtadienio (rugsėjo 21 – osios) rytą naujasis ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas įteikė Šv. Petro įpėdiniui Lietuvos Respublikos prezidentės pasirašytus skiriamuosius raštus. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad šiemet švenčiamas Žemaitijos vyskupijos 600 metų jubiliejus.

Šie trys Lietuvai įvykiai skatina skirti didesnį dėmesį Pranciškaus santykiui su Lietuva apibūdinti bei svarstyti popiežiaus vizito Lietuvoje viltį. Vatikano radijui duotame neilgame interviu P. Zapolskas pastebėjo, jog popiežius gyvai domisi Lietuvos socialine tikrove, tikinčiųjų padėtimi ir pabrėžė vyresniosios kartos atsakomybę padėti jaunimui šaknytis savo tautoje bei puoselėti vilties dorybę. Viltį įkvėpė šie ambasadoriaus žodžiai: ,,Šventasis Tėvas tikrai atvyks į Lietuvą. Neabejokime. Tinkamu laiku. Kada mums labiausiai reikės jo vizito“. Šie žodžiai nebūtinai reiškia, jog Pranciškus atvyks į Lietuvą, bet turimas omeny ir galimas vėlesnio popiežiaus apsilankymas. Reikėtų vengti pasiduoti pagundai manyti, jog popiežiaus vizitai tėra eiliniai kultūrinės ar politinės reikšmės renginiai, siekiant atkreipti į save dėmesį. Vizitai į įvairias šalis yra paremti paties Kristaus įpareigojimu Petrui stiprinti brolių tikėjimą (Lk 22, 31-32; LUMEN FIDEI, 5). Šią mintį patvirtina Pranciškaus žodžiai, pasakyti po vizito Kolumbijoje: ,,Savuoju apsilankymu norėjau palaiminti šios tautos pastangas, sutvirtinti ją tikėjime ir viltyje, išklausyti jos liudijimą, kuri praturtina mano tarnystę ir visą Bažnyčią“. Dėmesio Lietuvai ženklų, viliamės, ruošiančių dirvą popiežiaus atvykimui, tikrai netrūksta: vyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacija, Vatikano valstybės sekretoriaus, kardinolo P. Parolin vizitas į Lietuvą, Trakų Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia paskelbimas bazilika. Laukdami popiežiaus apsilankymo Lietuvoje jau dabar galime klausti, o ko mes tikimės, kokie popiežiaus gestai sustiprintų mūsų tikėjimą, augintų mūsų viltį?

Trumpai verta paminėti ir Vatikane įvykusią akademinę reformą. Paskelbus apaštališkąjį laišką Motu proprio ,„Summa familiae cura“, pertvarkytas Popiežiškasis Jono Pauliaus II – ojo Teologijos institutas santuokos ir šeimos studijoms. Reforma paremta poreikiu atsižvelgti į įvykusius vyskupų Sinodus šeimos tema bei Sinodų metu atnaujinta šeimų sielovados kryptimi. Šiais vyskupų susirinkimais popiežius akivaizdžiai didina dėmesį sielovadinei perspektyvai Bažnyčios mokyme apie santuoką ir šeimą, o tikrai nevienareikšmiškai vertinamomis instituto reformos bei apaštališkuoju laišku popiežius taip pat pabrėžia būtinybę moksliniu būdu atsižvelgti į kultūrinius ir antropologinius mūsų gyvenamojo meto pokyčius.

Popiežiaus savaitę apibendrinti galėtume šia viltinga trečiadienio (rugsėjo 20 – osios) bendrojoje audiencijoje nuskambėjusia mintimi: ,,Dievo Sūnus atėjo ne pas sveikuosius, bet pas ligonius. Vadinasi, jis atėjo ir pas tave. Jei suklysi ir ateity, nebijok, kelkis! Žinai kodėl? Todėl, kad Dievas yra tavo bičiulis. Dievas yra tavo bičiulis“. Rodos, popiežius Pranciškus ištikimas savo pontifikato programai – ugdyti „išeinančią“, misionieriaujančią ir šiandienos žmogų pažįstančią Bažnyčią.

Nuotrauka iš cathopic.com