Popiežiaus Pranciškaus savaitė #3

cathopic_1486740018536543

Gavėnios susikaupimas yra tinkama proga tikintiesiems prisiminti ir apmąstyti posakį: „Daug skelbėjų, maža sekėjų“.

Pastaroji popiežiaus savaitė buvo tylesnė nei įprasta, kadangi Pranciškaus ir jo bendradarbiai – Romos Kurijos kardinolai ir vyskupai – didžiąją jos dalį praleido Gavėnios rekolekcijose, kurios vyko šalia Romos, Ariccia miestelyje esančiuose „Dieviškojo Mokytojo“ rekolekcijų namuose. Įprastinė popiežiaus veikla – privačios audiencijos ir susitikimai – vėl prasidėjo tik šeštadienį. Todėl norėtųsi pažvelgti kiek plačiau ir aptarti 4-ąsias ponfitikato metines. Lygiai prieš ketverius metus, 2013 metų kovo 13-osios vakarą, pirmąjį kartą per dviejų tūkstantmečių Bažnyčios istoriją į Romos vyskupo sostą išrinktas vyskupas iš Lotynų Amerikos, jėzuitas Jorge Mario Bergoglio. Nuo pat pirmųjų savo pontfikato akimirkų popiežius Pranciškus mus kviečia širdies revoliucijai ir neturtingam gyvenimui Evangelija, kurį liudija ir savo paties gyvu pavyzdžiu.

Vargšų popiežius. Nuo pat pirmojo pasisveikinimo Šv. Petro aikštėje Pranciškus parodė savo artumą paprastiems žmonėms ir vargšams. Kuo toliau, tuo tokių simbolinių ir kartu labai kasdieniškų veiksmų daugėjo. Pirmoji pontifiko kelionė už Romos ribų buvo į Lampedūzos salą, siekiant pagerbti tūkstančius žuvusių emigrantų, kurie bandė pasiekti Europos krantus. 2015 m. popiežiaus kelionė į JAV buvo įsimintinesnė ne jo pasisakymais, o pietumis su vargšais. Net ir savo 80-ąjį gimtadienį 2016 m. gruodžio 17 d. popiežius šventė valgydamas kartu su Romos neturtėliais, taip dar kartą parodydamas, kad žodžiai „noriu neturtingos Bažnyčios“ nebuvo tik tuščia deklaracija.

Gailestingumo apaštalas. Jau antraisiais savo pontifikato metais Pranciškus paskelbė Gailestingumo jubiliejų, kuris tęsėsi nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. Beveik milijardas tikinčiųjų – nuo 900 iki 950 milijonų žmonių – perėjo Šventąsias duris visame pasaulyje švęsdami susitaikinimą su Dievu ir liudydami savo norą atsiversti. Bet dar svarbiau, kad visiems tikintiesiems priminta gyventi šiuo gailestingumu su aplinkiniais, nes ir mums Dievas buvo kupinas gailestingumo. Per gailestingumo skolos perspektyvą  geriausiai skaityti ir įvairių diskusijų susilaukusį apaštalinį paraginimą „Amoris Laetitia“, kuris pagaliau atkreipia Bažnyčios ir tikinčiųjų dėmesį į aktyvesnę komplikuotose situacijose esančių porų ir išsiskyrusiųjų pastoraciją. Kaip skelbia Gavėnios Mišių maldavimus palydinti liturginė malda – daug lengviau yra mylėti vargšus ir ligonius, nei parodyti meilę nusidėjėliams, kuriems tiesa apie laimę šeimoje nėra tokia akivaizdi.

Aplinka kaip bendrasis gėris. Pasaulinės bendruomenės plačiai išdiskutuota antroji Pranciškaus enciklika „Laudato Si“ ne tik pateikė sistemišką Bažnyčios požiūrį į aplinkosaugą ir įtraukė santykį su aplinką į klasikinę sąžinės sąskaitos triadą (santykis su Dievu, santykis su artimu, santykis su savimi pačiu). Popiežius Pranciškus išplėtojo integraliosios ekologijos sąvoką, padėdamas geriau suprasti, kaip išnaudotojiškas santykis su gamta tampa nusikaltimu prieš pačius silniausisus ir neturtingiausius visuomenės narius. Kaip ir įprasta, popiežius ne tik kalba apie solidarumą bendrojo gėrio vardan, bet ir rodo pavyzdį. Jau per Benedikto XVI pontifikatą ant stogo virš Vatikano audiencijų salės įrengta saulės elementų sistema. Prieš kelias dienas popiežius Pranciškus gavo dovanų 100% elektra varomą automobilį, o kartu ir visą projektą, kuris turėtų padėti Vatikanui tapti pirmąja valstybe, kurios mobilus autotransportas būtų be teršalų ir taip įgyvendintų tikslus, išdėstytus enciklikoje „Laudato si’“.

O kas jums labiausiai įsiminė iš šių ketverių popiežiaus Pranciškaus metų?

Nuotrauka iš www.cathopic.com